„Gero apetito! Smacznego! Bon appetit!“

Niemand hat dieses Rätsel bis jetzt gelöst.

							10
										12
							1

	3	2		7 9	4						6

	6							11				4
												8
13				16	3	5						9
												10
			5				7
									14 2
			1		11		13			15

			8
							12

Tikra tiesa, kad tarpukario vaikai neregėjo papuoštų eglaičių miestų centruose. Visa laimė, kad obuoliais, popierinėmis girliandomis, karpiniais, vatiniais angelais ir žvakelėmis pasidžiaugdavo bent jau namuose. Kuo dar dabindavo eglutę?
Amžinas klausimas: o ką padovanoti draugams? Ogi „Tuziną geriausios drobės nosinių, taip pat perlų šniūrelį 100 000 litų vertėje, sidabro, aukso monetas arba banknotus, arba kuklių žibuoklių ryšulėlį, saldumynų dėžutę arba porą trakėnų arklių,“– bent jau taip buvo rašoma etiketo taisyklėse. Ne paslaptis, kad grafų vaikams dovanotos lėlės ir jų nameliai, porcelianiniai lėlių baldai, meškinai, mediniai arkliukai, kaladėlės, traukinukai, o prieš Pirmąjį pasaulinį karą – ir žaislinės mašinėlės. O kokia dovana, dažniausiai teikta suaugusiems vyrams, jų tėčiams?
Viešpataujant prezidentui A. Smetonai, Kalėdų senis buvo pramintas Kalėdų dėde. Ir jau gruodžio viduryje spaudoje mirgėjo reklamos, siūlančios įsigyti „Kalėdų ryšulėlių.“ Kaip vadinasi optinis mechaninis prietaisas, kurį grafaitė Elžbieta (Bisė) aptiko savąjame „Kalėdų ryšulėlyje,“ jai įteiktame tėvo?
Keptam paršiukui į nasrus dedamas raudonskruostis vaisius, kurį išvysi ir ant eglutės.
Koks tuščiaviduris kepinys iš kiaušinių puošdavo Rokiškio dvaro valgomojo šventinį stalą ir puikiai tiko prie arbatos, patiekiamos grafų svetainėje po Kūčių vakaro giesmių? Jis tikrai galėtų atstoti ir eglutę!
Aišku, kad grafai Tyzenhauzai ragavo įvairių gardumynų. Kas šis, dažniausiai skylėtas, delikatesas, kurio gamybos recepto Konstantinas Tyzenhauzas niekam neišdavė – netgi savo žmonai?
Labai brangūs, legendomis apipinti, į bulves panašūs „Tuber“ genties požeminiai grybai, dvelkiantys ilgai brandinto sūrio kvapu.
Giminės skiriamieji ženklai, kuriais būdavo puošiamos Rokiškio grafų staltiesės.
Kaip vadinasi ūkinių dvaro pastatų kompleksui priklausantis akmeninis statinys, kurio pirmajame aukšte veikė Rokiškio dvaro virtuvė, o antrajame gyveno tarnai?
Kas toks yra grafų Tyzenhauzų taip dievinto karvedžio Napoleono bendravardis? Dar ir šiandien šis kremu perteptas sluoksniuotas kepinys laikomas vienu populiariausių konditerijos šedevrų.
Kas buvo pavaizduota ant grafų Tyzenhauzų šeimos porcelianinio pietų servizo?
Vos dvi tautos pasaulyje turi šv. Kūčių tradiciją, tad tik lietuviai ir lenkai šv. Kalėdų išvakarėse pamini anapilin išėjusius artimuosius. Kuo vardu 1925 m. iš Rokiškio dvaro į dausas iškeliavęs šešiolikmetis, artimųjų pramintas mažybiniu Jasiaus vardu? Deja, jo netekus, šventės grafų Pšezdzieckių namuose jau nebebuvo tokios linksmos kaip anksčiau.
Na ir kas norėtų kviestis į svečius taip negražiai valgantį Sofijos Tyzenhauzaitės jaunikį? Visa dešimčia pirštų laužiantį ne tik savo duonos riekę, bet ir pyragus, kuriuos po to teks ragauti kitiems. Kas šis prancūzas, kuris, sėdėdamas už stalo, užsimesdavo koją ant kojos, kad visi pastebėtų dailius jo batus su įspaudais ir gal net smakrą į staltiesę nusivalytų?