5. Pirmyn į džiungles!

Niemand hat dieses Rätsel bis jetzt gelöst.

	14 4
										1
				14
			12					1
	9
		12 3	13					6		5
											7
11						5
	8										4


								7
					2 8		11		16 10


9							10		2		6
									3
							13
					15

Ko gi parke ieško grafienė? Veikiausiai žolėje pamestų dangaus vartų sargo šv. Petro raktelių! Kas tokia, dar vadinama pirmąja pavasario gėle, netrukus bus pritvirtinta prie jos skrybėlės?
Geometrinio plano, vėduoklės formos Rokiškio dvaro parkas pradėtas kurti XVIII a. pab., iš Vilniaus botanikos sodo į Rokiškį atgabenus augalų sodinukų. O ar žinai kaip vadinasi vakarų Baltarusijos miestas, kuriame gamtininko Žano Emanuelio Žilibero (1741–1814) talkinamas grafas Antanas Tyzenhauzas (1733–1785) įsteigė pirmąjį botanikos sodą LDK?
XIX a. suklestėjus kolonijinėms imperijoms, egzotiškų augalų ir gyvūnų puoselėjimas dvaruose tapo gana įprastu reiškiniu bei dvarininko prestižą lemiančiu veiksniu. Todėl verslumu garsėję Tyzenhauzai nesnaudė ir pelnėsi platindami spalvingą oranžerijos asortimentą. Vien ananasų vienu ypu pardavė ne mažiau 215-os vazonų! Kokios rūšies citrusai, taip pat auginami vazonėliuose, anuomet turėjo itin didelę paklausą?
Ne taip dažnai minimas Rokiškio parko tėvu tituluojamo Konstantino Tyzenhauzo sūnaus vardas.
Žinome, kad XVIII a. Švietimo epochos idėjoms pritariantis grafas Konstantinas domėjosi ne tik ornitologija, bet ir botanika. Kaip vadinasi jo moksliniams tyrimams pašvęsta dvaro vieta?
Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių plėtota žemės ūkio šaka, jau nuo XVIII a. palaikiusi glaudžius ryšius su Vilniaus botanikos sodu ir labai paranki taikant XIX a. įsigalinčią prancūzų virtuvės naujovę: daugiau žalių daržovių ir žolinių prieskonių turintį pietų meniu.
Jo prancūziškas pavadinimas susijęs su iškraipytu pranc. žodžiu „reticule“, reiškiančiu tinklelį, o lietuviškasis… nejaugi su ridikėliais!? Tai XIX a. pradžios saujoje telpąs moteriškas aksesuaras – rankinukas, pritinkantis ledi.
Rokiškio Oranžerijos turtas – derlingumą simbolizuojantis subtropikų vaisius, kieta raudona luobele. Galbūt jo bendravardžių būta ir grafienės papuošalų dėžutėje?
Taigi. Į griežtosios Hermancijos Sapiegaitės – Pšezdzieckienės buduaro langus šis oru švilpiąs žaislas nepataikė, nes visuomet sugrįždavo į išdykėlių: Misės ar Bisės rankas. Kas tai?
Smagus įrengimas vaikams, veikęs netoli pietiniame parko pakraštyje klegėjusio teniso korto.
Kokie egzotiniai augalai Antrojo pasaulinio karo metais tapo iš Rokiškio besitraukiančios vokiečių kariuomenės grobiu? Apmaudu, nes grafo Jono Pšezdzieckio (1877–1944) laikais jų šešėlyje skendėjęs dvaras prarado dalelę pirmykščio savo žavesio.
O juk dabar atvykęs į Rokiškį, Konstantinas Tyzenhauzas (1786–1853) pasigestų ir krūmynų, kurių anksčiau dvaro parke būta tiek daug ir įvairių! Kaip vadinasi tulpės formos žiedais pražįstanti krūmų veislė, botanikų priskiriama patiems seniausiems planetos augalams? XIX a. vid. ji buvo tikra dvaro pavasarių puošmena.
Po pasivaikščiojimo save pamalonintum iš pieno, apelsinų žiedų vandens, kviečių ir migdolų pagamintu gėrimu oršadu. Tiesa, apelsinmedžiai parke jau išnykę, bet nenusimink: šios gėlės žiedlapiai taip pat neblogas ingredientas. Juk tai karalienė, gana dažna Anglijos bei Airijos heraldikoje, vis dar kerojanti klomboje priešais dvaro rūmus!
Grafo Jono Pšezdzieckio mėgstamiausias augalas. Būk atsargus, nes jis su spygliais!